Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija siunčia svarbią žinią vairuotojams, kurie vairuodami neblaivūs į alkotesterį pripūtė daugiau kaip 0,4 promiles etilo alkoholio – nuo šiol administracinė atsakomybė už padarytą pažeidimą bus taikoma tik tuomet, jeigu vairuotojui bus nustatytas ne mažesnis kaip 0,41 prom. neblaivumas.
Naują išaiškinimą teisėjai pateikė išnagrinėję vieno Molėtų gyventojo advokato skundą dėl administracinio pažeidimo, kuriuo vairuotojui buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, nes šis automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam po alkotesterio paklaidos buvo nustatytas 0,403 prom. girtumas.
„Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs reikalavimo nustatyti neblaivumą tūkstantųjų tikslumu, todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl asmens neblaivumo (jį konstatuojant) turi būti vertinama jo kraujyje esančio alkoholio koncentracija promilėmis tik iki šimtųjų promilės dalių (t. y. nurodant tik du skaičius po kablelio), – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė LAT. – Remiantis pirmiau padaryta išvada bei sistemine teisės aktų ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatų analize, konstatuotina, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo.“
Anot teisėjų, „daugiau negu 0,4 promilės“ gramatinė konstrukcija iš esmės vartojama tik ANK specialiojoje dalyje aprašant administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, o aprašant kitus administracinius nusižengimus, vartojama sisteminiu požiūriu aiškesnė gramatinė išraiška „nuo 0,41 promilės“ arba, priklausomai nuo neblaivumo dydžio, „nuo 1,51 promilės“ ir pan., kaip yra ir Baudžiamajame kodekse.
„Kai konkrečios ANK normos dispozicijoje nurodyta, kad neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas, jam turi būti nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas“, – išaiškino išplėstinė teisėjų kolegija.
Anot jų, iki šiol tiek policija, tiek teismai, konstatuodami vairuotojų neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme.
Būtent dėl šios priežasties Molėtų gyventojui anksčiau policijos pareigūnų iškelta administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, taip pat jam ir panaikintas draudimas pusę metų vairuoti transporto priemones.
Molėtų policijos pareigūnai administracinę teisenę buvo pradėjo dar praėjusių metų vasarį, kai sustabdę vyriškio vairuojamą automobilį „Opel Astra“ nustatė, jog šis yra neblaivus. Jam iš pradžių buvo nustatytas 0,42 prom. neblaivumas, bet vėliau, pritaikius alkotesterio paklaidą 0,017 prom., jis buvo sumažintas iki 0,403 prom.
Utenos teismas, nagrinėjęs molėtiškiui iškeltą bylą, už padarytą administracinį pažeidimą buvo uždraudęs metus sėstis prie automobilio vairo ir skyręs 800 eurų baudą, tačiau šį nutarimą vėliau pakeitė Panevėžio apygardos teismas, perpus sušvelninęs paskirtą nuobaudą. Bet vairuotojo advokatas su tokiu teismo nutarimu nesutiko ir jį apskundė kasacine tvarka.
Pasak jo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vairuotojui nustatytas 0,403 prom. girtumas patenka į draudžiamo neblaivumo skalę, kurią nustačius yra laikoma, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus: „Matematiškai vertinant 0,403 ir 0,4 skaičiai, kai yra suapvalinti, atitinka tą pačią 0,4 skaičių išraišką, tačiau nagrinėjamu atveju pirminis asmens neblaivumas siekė 0,42 prom., ir tik vėliau, pritaikius 0,017 prom. paklaidą asmens naudai, nustatytas 0,403 prom. neblaivumas. Atsižvelgus, jog alkotesterio paklaida vertinta iki tūkstantųjų skaičiaus dalių, t. y. 0,017 prom., gautas rezultatas tapačiai vertinamas iki tūkstantųjų skaičiaus dalių ir papildomai asmens naudai neapvalinamas.“
Advokato teigimu, tokie apeliacinės instancijops teismo argumentai nepagrįsti jokia teisės norma, jokiu teisiniu reguliavimu ir prieštarauja ANK nuostatų ir kitų materialiosios teisės normų esmei, jų gramatiniam, sisteminiam, loginiam aiškinimui.
„Be to, tokiu teisės normų aiškinimu pažeidžiamas vienas iš esminių bendrųjų teisės principų, pagal kurį visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai“, – skunde LAT nurodė teisininkas.
Jo teigimu, vairuojant automobilį visose organizmo terpėse leidžiama 0,4 prom. (o ne 0,400 prom.) alkoholio koncentracija.
„Įstatymų leidėjas, nustatęs administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas daugiau nei 0,4 prom. neblaivumas, pagal sisteminį, loginį bei analoginį teisės aiškinimo metodus, ją ketino taikyti (taiko) asmeniui, jeigu jam nustatomas 0,41 ir daugiau prom. neblaivumas (vertinant pagal du skaičius po kablelio)“, – teigė teisininkas.
Tuo metu Molėtų policija su tokia advokato pozicija nesutiko ir pažymėjo, kad draudžiama vairuoti į alkotesterį pripūtus daugiau kaip 0,4 prom. alkoholio.
„Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas 0,42 prom. girtumas, – nurodė policijos atstovai. – Ir nors įvertinus paklaidą jo girtumas yra 0,403 prom., šis duomuo yra didesnis nei 0,4, o tai patenka į aptariamos normos dispozicijoje įtvirtintą draudžiamą neblaivumo skalę. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį.“
Pareigūnai taip pat pabrėžė, kad neblaivus prie vairo sulaikytas vairuotojas sutiko su alkotesterio duomenimis, o praėjus 8 min. Nuo patikrinimo pradžios, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jo automobilis buvo perduotas kitam galinčiam jį vairuoti asmeniui.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad ANK įtvirtintas reglamentavimas nėra nuoseklus ir todėl, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 str. 5 d., būtina, remiantis sisteminiu teisės normos turinio aiškinimo metodu, nustatyti objektyviojo nusižengimo sudėties požymio „daugiau negu 0,4 prom.“ turinį.
Anot teisėjų, Vyriausybės nutarimo „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ taisyklėse kaip minimali neblaivumo riba nurodoma 0,41 prom. Be to, sveikatos apsaugos ministro dar 2006 m. pasirašytu įsakymu buvo patvirtinta „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“, pagal kurią alkoholio koncentracija kraujyje žymima promilėmis, nurodant du skaičius po kablelio, taip pat lengvo neblaivumo laipsnio riba nurodoma nuo 0,41 iki 1,5 prom.
Pasak teisėjų, asmens neblaivumas turi būti nustatomas šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio.
„Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis, būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo, – nurodė teismas. – Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 prom. neblaivumo į 0,41 prom. neblaivumą).“
Anot teismo, molėtiškiui iškeltą bylą dėl nustatyto 0,403 prom. neblaivumo nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 prom.
„Taigi konstatuotina, kad yra nustatytas 0,40 prom. neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 prom. – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 str. 5 d. pagrindu“, – nutraukdama bylą nurodė LAT išplėstinė teisėjų kolegija.
Pasak teisėjų, LAT praktikoje yra pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja principas nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo).
„Todėl kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu būtina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumą ir tikslingai siekė veikti uždraustu būdu“, – akcentavo teismas.
Anot teismo, vertinant nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėties požymių turinį, nepakanka vien baudžiamojo įstatymo (arba ANK) specialiosios dalies straipsnio dispozicijos; ne visi sudėties požymiai atskleidžiami specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o ir atskleistų požymių turinį dažnai turi vertinti ar išaiškinti kompetentinga institucija.
„Teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka – nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme), – atkreipė dėmesį LAT. – Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiriant nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo sudėties požymius yra labai didelė. Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t.“
Neskundžiamoje nutartyje išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad ANK 422 str. 5 d, taip pat šio straipsnio 3 d. bei ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 str. įtvirtintas būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, nustatantis neblaivumo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, – daugiau negu 0,4 promilės – nėra vienareikšmiškai apibrėžtas, todėl, remiantis nauju išaiškinimu, turi būti suprantamas taip, kaip tai nurodyta ANK 11 str. 3 d.: „Administracinėn atsakomybėn pagal pirmiau minėtus ANK straipsnius gali būti traukiamas tas, kuriam nustatytas 0,41 ar daugiau prom. neblaivumas.“
